2026 m. gegužės 5–6 d. Vilniuje įvyko vienas iš reikšmingiausių tarpsektorinių susitikimų per pastaruosius Lietuvos žemės ūkio ir maisto pramonės metus. Štai kas ten vyko, kas dalyvavo ir kodėl tai buvo svarbu.
Yra konferencijų, kuriose žmonės kalba apie pokyčius, ir yra konferencijų, kuriose susirenka tie, kurie iš tikrųjų juos įgyvendina. Dviejų dienų renginys, vykęs gegužės 5 d. „Pacai“ konferencijų salėje ir gegužės 6 d. Mokslininkų g. 2A, neabejotinai priklausė pastarajai kategorijai.
GFarm bendradarbiaujant su projektu „Forest 4.0“ ir „Agrifood Lithuania“ organizuota konferencija subūrė politikos formuotojus, mokslininkus, pramonės atstovus ir ES atstovus, siekiančius vieno aiškaus tikslo: peržengti sektorių ribas ir rasti praktiškus, pritaikytinus kelius link klimato neutralaus žemės naudojimo sistemų.
1-oji diena: Nuo politikos iki praktikos
Rytą pradėjo „Agrifood Lithuania“ vykdomoji direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, pasveikinusi susirinkusiuosius, o po to CINEA projektų vadovė Hana Mandelíková pristatė Europos kontekstą, apžvelgdama „LIFE“ programos prioritetus ir finansavimo galimybes. Tai buvo laiku pateiktas priminimas, kad Lietuvoje laukuose ir miškuose vykdomi darbai nėra izoliuoti. Jie yra dalis kur kas platesnių Europos pastangų.
Po to Rumunijos Nacionalinio biologijos mokslų tyrimų ir plėtros instituto atstovė dr. Alina Butu pristatė tarpsektorinius sprendimus, skirtus klimato neutraliam žemės naudojimui, o vėliau prasidėjo viena iš labiausiai laukiamų dienos sesijų – diskusija apie tarpsektorinės sinergijos tarp žemės ūkio, miškininkystės ir energetikos skatinimą. Diskusijoje dalyvavo dr. Audronė Ispiryan iš Vytauto Didžiojo universiteto, Remigijus Lapinskas iš Žaliosios politikos instituto, Agnė Bagočiūtė iš Lietuvos energetikos agentūros ir dr. Marius Aleinikovas iš Lietuvos žemės ūkio ir miškininkystės mokslinių tyrimų centro. Diskusiją moderavo dr. Alina Butu, o joje buvo aptariami valdymo, reguliavimo sistemos ir institucinės sąlygos, reikalingos tikrai integracijai įgyvendinti.
Po kavos pertraukėlės AFL atstovas Romualdas Lapickis pristatė paties „GFarm“ projekto rezultatus, supažindindamas dalyvius su sukurtais įrankiais, surinktais duomenimis ir tikromis pamokomis, išmoktomis per ilgametę anglies dioksido sekimo praktinę veiklą. Tai buvo vienas iš labiausiai į praktinę veiklą orientuotų pranešimų tą dieną.
Po to vyko apskritojo stalo diskusija apie „GFarm“ ir „Forest 4.0“ sinergijos galimybes, ypač apie bendrų žemės ūkio ir miškininkystės ŠESD stebėjimo platformų ateitį. Apskritojo stalo diskusijoje dalyvavo prof. dr. Gintautas Mozgeris iš Vytauto Didžiojo universiteto, dr. Algis Gaižutis iš FAOL, Gintaras Kulbokas ir Marius Balčius iš Lietuvos valstybinės miškų tarnybos bei Ulrika Johansson Ståhl iš „Interior Cluster Sweden“. Pokalbis buvo atviras ir į ateitį orientuotas, jame buvo nagrinėjama, kaip sąveikios skaitmeninės priemonės gali tarnauti abiem sektoriams, o ne dubliuoti pastangas.
Dr. Audronė Ispiryan užbaigė priešpiečių sesiją pristatymu apie agroekologines sodų sistemas, integruojančias biologinę įvairovę, tvarumą ir socialinę bei ekonominę vertę.
Antroji dienos pusė buvo skirta energetikos temai. Energijos vartojimo efektyvumo kompetencijos centro laikinoji direktorė Agnė Stonienė pradėjo sesiją išsamiai aptardama, kaip energijos vartojimo efektyvumas tiesiogiai prisideda prie ūkininkų konkurencingumo. Tai paskatino platesnę diskusiją apie energetikos perėjimą kaimo vietovėse, kurioje dalyvavo Jolanta Zubkauskienė iš Lietuvos inovacijų centro, Rolandas Dockevičius, adityviosios gamybos ir elektrinės traukos ekspertas, bei Audronė Janulaitytė, Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ laikinoji vadovė. Popietė aiškiai parodė, kad atsinaujinančioji energija žemės ūkyje nebėra ateities tema. Tai – dabarties tema.
Lygiagrečiai su popietine programa prasidėjo oficialus „GFarm“ galutinis stebėsenos vizitas, kuriame dalyvavo Aušra Palubinskienė iš ELMEN ir Hana Mandelíková iš CINEA. Tai buvo svarbus momentas projektui ir visiems, kurie prie jo prisidėjo.
2-oji diena: apmąstymai ir apžvalga
Antroji diena buvo skirta vien GFarm konsorciumo vidaus peržiūrai. Partneriai susirinko, kad išsamiai apžvelgtų projekto pasiekimus, įvertintų jo realų poveikį ir aptartų, ko iš tikrųjų juos išmokė pastarieji įgyvendinimo metai. Tai pokalbiai, kurie retai atsiduria spaudos pranešimuose, tačiau yra būtini bet kuriam projektui, siekiančiam, kad jo rezultatai turėtų reikšmę ir po jo gyvavimo pabaigos.
Ką išsinešame po dviejų dienų
Konferencijos rezultatai apima ne tik užrašus ir pristatymus. Per dvi dienas vykusiose diskusijose pavyko geriau suderinti ES politikos tikslus su tuo, ko praktikuojantiems specialistams iš tikrųjų reikia praktikoje, sukurti konkrečias idėjas, kaip plėsti tarpsektorinius sprendimus, ir sustiprinti žmonių tinklą, kurio nariai dabar vieni kitus pažįsta ne tik pagal institucijas, bet ir vardais.
Galbūt svarbiausia tai, kad šis renginys dar kartą patvirtino tai, ką „GFarm“ įrodinėja jau daugelį metų: Lietuva turi žmonių, žinių ir ambicijų tapti tikru Europos pavyzdžiu integruoto, klimato kaitai pritaikyto žemės naudojimo srityje.